KĄ TURITE ŽINOTI APIE MAŽYLIO IR MAMOS PIENLIGĘ

Burnytės kandidozė, arba kitaip pienligė yra tėvų „baubas“, dažniausiai pasireiškiantis naujagimiams ir kūdikiams pirmais mėnesiais (tačiau, žinoma, gali pasireikšti ir vėliau, bei kartotis). Pienligę sukelia Candida albicans, arba kitaip – balkšvasis mieliagrybis. Mieliagrybis randamas mūsų organizme ir įprastai – burnoje, ant odos, žarnyne, makštyje. Mūsų gerosios bakterijos palaiko tinkamą pusiausvyrą, kuri neleidžia grybeliui augti bei plisti. Tačiau tik pasitaikius tinkamoms sąlygoms šis pradeda daugintis, sukeldamas nemalonius simptomus. Naujagimių ir kūdikių žarnyno mikroflora, imuninė sistema dar tik vystosi ir mokosi atpažinti „blogiečius”, tad grybelis paprasčiau užima vadovaujančias pozicijas.

Iš kur mažylis gauna ir kada suserga pienlige?

Naujagimis mieliagrybį gali gauti tiesiogiai iš savo mamos – šis gali būti perduodamas dar gimdoje, ar slenkant gimdymo takais, gimimo metu. Tačiau „padovanoti“ mažyliui jį galima ir kitais būdais – bučiuojant, per neplautas rankas , aplaižant čiulptuką (mhm..), žindant, traukiant pieną kai pienligė apima spenelius ir t.t. Pienligei pasireikšti nereikia daug, ypač mažyliams, kurių imuninės sistemos variklis – mikrobiota dar tik vystosi, formuojasi.

Itin dažnai pienligė seka po antibiotikų vartojimo. Mat antibiotikai naikina ne tik tai, ką tikimės, kad naikins, bet ir gerąsias bakterijas atsakingas už, taip – mūsų mikrobiotos balansą. Ir svarbu atkreipti dėmesį, kad antibiotikai įtakos turi ne tik tuomet, kai yra duodami tiesiogiai naujagimiui/kūdikiui, bet ir kai juos vartoja savo pienu maitinanti mama. Nes nors didžioji dalis antibiotikų yra laikomi saugiais vartoti žindymo metu, nedideli jų kiekiai visvien patenka į motinos pieną ir gali turėti poveikį (įprastai, kuo kūdikis mažesnis, tuo jis jautresnis).

Kaip pasireiškia pienligė mažyliui?

Balti/ gelsvi iškilūs plėmai ant mažylio dantenų, skruostų, liežuvėlio. Nubraukti ar pavalyti jie palieka raudonas dėmes, gali net pasirodyti kraujo.

pienlige sergančio mažylio burnytė

Mažylis atsisako žįsti arba pradeda netaisyklingai apžioti krūtį. Esant pienligei žindymas gali tapti skausmingas ( kuo labiau išplitus pienligė – tuo skausmingiau, be abejonės), todėl mažylis nors ir alkanas, verkia prie krūties, šią apžiojęs paleidžia, žįsdamas pririja daug oro (tai vėlgi sukelia daug nemalonių pojūčių, pilvuko pūtimą, atpylimą ir t.t.)

Gali pakilti temperatūra. Pienligei įsibegėjus, nepradėjus laiku gydyti mažylis gali pradėti net karščiuoti.

Kai kuriais atvejais pienligė gali būti ne tik burnytėje, bet pasireikšti ir sauskelnių zonoje:

Bėrimas plinta kirkšnyse, aplink išangę, tarpvietę, netgi lytinius organus;

Beriama ryškiomis raudonomis dėmėmis, aiškiai matomais kraštais, su mažais spuogeliais;

Odelė negydant gali suskeldėti, pradėti kraujuoti;

Šis bėrimas yra ypatingai skausmingas ir gali komplikuotis vulvovaginitu (vulvos ir makšties uždegimu) ar balanopostitu berniukams (apyvarpės uždegimu)

Burnytės kandidozės nereiktų maišyti su „pieno liežuvėliu” ir Epšteino perlais

„pieno liežuvėlis”

Dažnai vien baltas liežuvėlis yra sumaišomas su pienlige, kai tai tėra pieno likučiai. Žindant pienas tiesiog „prikimba“ prie liežuvio gaurelių, ir praėjus po žindymo 15-20 minučių jis yra nubraukiamas liečiant gomurį, nuplaunamas su seilėmis. Visgi, kartais būna, kad liežuvis būna nuolat baltas dėl to, kad fiziškai neliečia gomurio – pvz., dėl esančio liežuvio pasaitėlio ar patologiškai aukšto gomurio skliauto (geriausiai tai vertina žindymo specialistai). Visgi, jeigu nėra kitų simptomų, o balta tik ant liežuvėlio – galima pabandyti sudrėkintu marliuku jį pavalyti. Jeigu jis lengvai nusivalo – vadinasi, tai pienelis. Mišiniu maitinamiems mažyliams šis pieno sluoksnis ant liežuvėlio gali būti dar storesnis.

Epšteino perlas

Epšteino perlai – mažas(-i) kieti balti/ gelsvi mazgeliai esantys mažylio burnoje – ant gomurio, dantenų. Šie yra dažni, pasitaiko maždaug iki 85 proc. naujagimių, ir nėra pavojingi, nesukelia jokių simptomų bei galiausiai išnyksta.

Maitinančios moters pienligė

Pienligė, apimanti krūtis gali pasireikšti ir mamai, ypač, jeigu ši dažnai kovoja su makšties kandidoze. Simptomai gali būti šie:

Speneliai raudoni, ryškiai rožiniai;

Oda ant spenelio, aureolės šerpetoja, lupasi arba priešingai – atrodo „įtempta“, blizgi;

Speneliai ir krūtys labai jautrios, tačiau neužčiopiami sukietėjimai ar skausmingos vietos;

Moteris jaučiasi duriantį skausmą giliai krūtyse, galinti būti netoli spenelio ar plinantį giliau;

Jaučiamas deginantis spenelio skausmas;

Jaučiamas niežulys;

Žindymas skausmingas, net jei krūties apžiojimas taisyklingas (vien tik skausmingas žindymas neturėtų būti pienligės indikacija, nes dažniau skausmo priežastys slypi kitur);

Kaip kovoti su pienlige?

Gera žinia, kad kuo anksčiau pienligė „pagaunama“, tuo greitesnis ir sklandesnis gali būti jos gydymas.

Gydant pienligę reikia pradėti nuo higienos:

Itin kruopščiai plaukite rankas, ypatingai prieš žindymą, po tualeto, po sauskelnių keitimo. Plauti reikia ne tik savo, bet ir kūdikio rankutes – juk jos dažnai atsiduria burnytėje;

Esant pienligei speneliai turi būti kiek įmanoma mažiau drėgnoje ir šiltoje terpėje, kurią taip mėgsta grybelis. Pvz., nuo pieno sudrėkusį žindymo įklotą. Šiuos keisti reikia itin dažnai;

Liemenėlę ir daugkartinius įklotus plaukite dažnai, aukštoje tempratūroje. Liemenėlę reikia keisti kasdien;

Liemenėlė geriausia medvilninė. Ši taisyklė galioja ir turint makšties pienligę – jokių poliesterio tipo audinių apatinių bei liemenėlių;

Viskas, kas atsiduria kūdikio burnytėje (ar turi tam potencialą) turi būti sterilizuojama ir valoma. Kramtukai, barškučiai, kiti žaislai – jei negalima sterilizuoti, reikia labai kruopščiai nuvalyti skysčiu, kuris veikia grybelius bei vandeniu, kad mažylis „neparagautų“ nesaugių medžiagų . Be abejonės- jei naudojami čiulptukai, maitinama buteliuku, naudojamas pientraukis – būtina dažna sterilizacija (pientraukis sterilizuojamas išardžius);

Kiekvienas šeimos narys turi turėti atskirus rankšluoščius, skirtus veidui ir kūnui, įskaitant ir mažylį. Rankšluosčiai keičiami dažnai ir skalbiami aukštoje temperatūroje;

Gydymas :

Mažyliui dažniausiai paskiriami valgomieji geliai, kuriuos reikia ištepti burnytėje labai kruopščiai, nusiplovus rankas, po žindymo;

Kai mažylio burnytė labai skausminga, gydytojas gali paskirti gelių, turinčių vėsinantį poveikį ar vaistų, malšinančių skausmą;

Esant sunkiai pienligei, nereaguojant į gydymą ar esant indikacijoms gali būti skiriamas kitokio tipo gydymas, ne tik valgomaisiais geliais;

Pienligės prevencijai ir gydymui gali padėti sidabriniai spenelių gaubteliai. Sidabras žinomas dėl antiseptinių ir priešgrybelinių savybių.

Net jeigu simptomai greitai išnyksta, gydymą reikia baigti, kad pienligė neatsinaujintų.

Žindančios mamos gydymas – net jeigu nėra simptomų.

Viskas paprasta – grybelis iš mažylio burnytės žindymo metu patenka ant spenelio ir ten „gyvuoja“, net jeigu moteris ir nieko nejaučia. Gydant mažylį grybelis vis grįžta atgal į burnytę kiekvieno žindymo metu.

Spenelius reikia tepti gydytojo paskirtu tepalu po žindymo (valgomasis mažylio gelis netinka, nes jo formulė tinkama gleivinei, bet ne odai) ir prieš žindymą nuvalyti. Kas kiek laiko tepti tepalą mamai bei gelį mažyliui reikia pasitarti su gydytoju, ypač jeigu žindymai labai dažni.

Pienligė dažnai siejama su pažeistais speneliais, todėl labai svarbu išsiaškinti ir priežastį, žindymo sunkumus.

Dieta ir papildai:

Ne viena moteris pastebi, kad kovojant su pasikartojančia pienlige (tiek spenelių, tiek makšties) padeda subalansuota mityba ir tam tikrų produktų eliminavimas. Dažniausiai rekomenduojama riboti /atsisakyti :

Rafinuoto cukraus;

Baltų miltų gaminių;

Kavos, gazuotų gėrimų, vaisvandenių;

Kaip žindyti toliau?

Be abejonės, pienligė nėra kontraindikacija žindymui, tačiau jis gali būti sudėtingesnis dėl skausmo – tiek mažylio, tiek mamos. Jie jaučiamas stiprus spenelių deginimas,skausmas ir tai nėra susiję su blogu mažylio apžiojimu galima išgerti ibuprofeno, kuris šiek tiek sušvelnins simptomus. Mažyliui nuskausminamuosius ir vėsinančius gelius reikia naudoti pagal šeimos gydytojo paskyrimą.

Jeigu pienligė itin skausminga ir žįsti mažylis visiškai atsisako (retai, bet taip gali nutikti), galima pieną sugirdyti alternatyviais būdais – naujagimiams pienas gali būti sugirdomas šaukšteliu, taurele, švirkštu (be adatos), vyresniems kūdikiams – iš nedidelės stiklinės. Svarbiausia, vis siūlyti krūtį (pabandyti žindyti prisnūdusį mažylį, naudojantis baltu triukšmu (white noise) ar sūpuojant ) ir užtikrinti, kad mažyliui neatsirado dehidratacijos ženklų, nusilpimo, neuždelsti kreiptis į medikus.

Nors mamos piene grybelis gali daugintis, tačiau jame yra ir komponentų, kurie jį stabdo. Be to, piene yra specialių išskirtinai besiformuojančiai žarnyno mikrobiotai skirtų mitybinių medžiagų, kurios padeda jai stiprėti ir atlikti savo funkcijas, tarp jų ir apsauginę. Pieno mišinyje, deja, yra geležies, kuri gali sudaryti tinkamas sąlygas daugintis grybeliui, todėl pienligė dažnesnė yra mišiniu maitinamiems kūdikiams.

Vengti reiktų tik šaldyti motinos pieną tol, kol nebaigiamas pienligės gydymo kursas ar yra atsinaujinusi/ neišgydyta pienligė – šaltis nenužudo grybelio, todėl atšildžius pieną jis vėl gali „okupuoti“ mažylio organizmą.

Jeigu pienligė dažnai kartojasi, ar nereaguoja į gydymą, reikia pakalbėti su gydytoju dėl gydymo keitimo ir gretutinių priežasčių, galinčių turėti įtakos, sprendimo. Taip pat būtina kreiptis į medikus, jei sergantis naujagimis/kūdikis negauna pakankamai skysčių, nes atsisako žįsti, pienligė progresuoja taikant gydymą.

Emilija Vičiūnienė
Soc. Tinklai
Latest posts by Emilija Vičiūnienė (see all)

Parašykite komentarą