Kalbant apie naujagimio miegą vienas dažniausių rūpesčių yra ar mažylis gerai miegos. Ar tėvai galės pailsėti, ir ar naktys nevirs dienomis… Tačiau, kad miegas būtų geras, pirmiausia jis turėtų būti saugus. Saugios miego aplinkos užtikrinimas būsimiesiems tėvams turi tapti vienu iš svarbiausių mažų rūpestėlių besiruošiant mažylio atkeliavimui.

Kur miegos naujagimis? Kaip sukurti jam saugią aplinką? Kas geriau – lovytė ar tėvų lova? Koks turėtų būti čiužinukas ir kuo užkloti naujagimį?

Saugus miegas lovytėje

Miegas tame pačiame kambaryje su tėvais rekomenduojamas bent iki 6 mėnesių amžiaus.

Čiužinukas

• Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų.
• Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka – jeigu formas jis atgauna iš lėto , vadinasi yra netinkamas .
• Koks tinkamiausias – spyruoklinis, putų poliuretano ar natūralus? Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai, jie taip pat yra ir sunkesni (sunkiau pakelti, norint užkišti paklodės kraštus ir tt). Norint  putų poliuretano čiužinuko geriausia jį rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Putų poliuretano čiužiniai ilgą laiką buvo pirmas pasirinkimas naujagimiams, visgi, jų saugumas pradėtas svarstyti dėl daugelio cheminių priedų. Na, o norint  natūralaus čiužinuko– su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt.  Taip pat svarbu atkreipti dėmesį , kad šis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus. Natūraliose medžiagose greičiau „veisiasi“mikroorganizmai, erkutės.

• Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų. Čiužinio užvalkalą vertėtų rinktis pasiūtą iš kokybiškų natūralių medžiagų – medvilnės, lino.

Lovelė

• Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu – lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos  tinkamos salygos veistis pelėsiui, grybeliui.
• Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Lovelė negali turėti aštrių kampų, medžio atplaišų, „negražių“sujungimų, atvirų varžtų ar vinių, būti netvirta ar padengta netinkamomis medžiagomis.

• Atkreipkite dėmesį galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia  galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos- tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje. Taip pat atkreipkite dėmesį į reaguliuojamas lovelės aukščio padėtis – kuo daugiau padėčių , tuo geresnis pritaikymas. Miegant atskirai ir augant mažyliui lovelės apačia turėtų būti vis labiau nuleidžiama – saugant nuo iškritimo persisveriant.

Lopšelis – lovytės alternatyva naujagimiams

Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius “kvėpuojančius”šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę. Lopšelis, jei kraštas nuleistas ir pristumtas prie lovos, turi tvirtintis stabiliai ir patikimai, tarpo tarp tėvų lovos ir lopšelio čiužinių neturi būti.

Pagalvės – nereikalingos

• Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio\kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės,o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir  yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos.
• Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs.Net išmokę apsiversti ant pilvo dar kurį laiką negali atsiversti atgal ant nugaros. Tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas.
• Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų. Tačiau ir tada svarbu labai atidžiai pasirinkti – ji turi būti plona, nedidelė, skirta specialiai mažam vaikui.

Minkšti lovelės priedai ir antklodė

• Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrigdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį.  Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.
• Lizdelis – netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti- netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus.  Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo – pvz, tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, legviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus.
• Pūkuotų apklotų plaukeliai,  ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus.
• Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido.
• Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamaišį. Miegmaišiai būna įvairių tipų – berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą  vystyklu– rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos. Naudojant miegmaišį svarbu atsižvelgti į aplinkos temperatūrą ir per šiltai neprirengti mažylio, kad šis neperkaistų.

Miego kambario aplinka ir naujagimio apranga

Temperatūra miegamajame turėtu būti komfortiška (maždaug tarp 19 – 23 laipsnių). Miegas vėsesnėje aplinkoje yra kokybiškesnis, taip pat mažėja naujagimio perkaitimo ir SKMS tikimybė.

Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat – tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %.  Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna “sausas”- tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai  gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės oro drėgmės maišomas su sloga). Kai santykinė oro drėgmė ilgą laiką būna didesnė nei 70 procentų didesnė tikimybė dauginti mikroorganizmams ir pelėsiui.

Kaip rengti naujagimį miegui?

Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu – naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.

Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos, nerekomenduojama dėti kombinezono ir vystyti.

Vystymas

Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Ne visuomet šis būdas pasiteisina, tačiau kai kuriuos mažylius vystymas ramina ir jie miega ramiau nes „apgaubimo“ jausmas primena buvimą gimdoje, neišbudina refleksiniai rankyčių „mostai“.

• Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė -flanelė , linas ir pan.).
• Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Ar naujagimiui ne per karšta reikia vis patikrinti paliečiant višutinę nugarytės dalį – ji turi būti šilta, bet ne karšta (karštomis dienomis, ar jeigu namuose yra itin šilta naujagimio vystyti nerekomenduojama).

•  Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“. Tinkamai suvyčius ir užkišus pirštus už ties krūtine esančio krašto jaučiamas tamprumas. Klubai ir kojytės suvysčius BŪTINAI  turi likti laisvi, nes kojyčių ištiesimas ir vystymas veda į klubų displaziją.
• Mažylis miega ant nugaros.

Vystyti negalima kai :

• Miegama vienoje lovoje šalia mamos – didėja perkaitimo tikimybė.
• kūdikis pradeda bandyti apsiversti.
• taip pat kai yra žindymo sunkumų, naujagimį sunku prižadinti žįsti – suvystytas naujagimis gali tiesiog „pramiegoti“ žindymą, miegoti ilgesniais laiko tarpais.
• ne visiems naujagimiams vystymas patinka (ypač, kai vystomi tuo metu, kada būna pervargę, išalkę), todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia parodydamas, kad šis raminimo būdas jam netinka.
• kai naujagimis būdrauja, ar žinda. Žindant  krūties lietimas rankytėmis yra naudingas laktacijai.

Miegas tėvų lovoje

Labai dažnai miegas kartu tampa sprendimu norint visiems kokybiškai pailsėti, ypač kai naujagimis/kūdikis yra žindomas. Tačiau tam, kad tėvų lovoje miegoti būtų saugu reikia, kad ši būtų tam tinkamai paruošta :

• Tėvų lova neturi būti per siaura.
• Atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti. Tam yra skirtos specialios apsaugos, saugančios nuo iškritimo. Jokių nesaugių improvizacijų, kaip pristumtos kėdės , pagalvės ir pan. Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį  galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis.
• Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti , stipriai prie kūno linkių prisitaikantys  čiužiniai nėra saugūs, nes esant įdubimui nuo šalia miegančio suaugusiojo svorio naujagimis gali nusiridenti ant pilvuko. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama su naujagimiu miegoti ant pvz., minkštos sofos.
• Paklodė turi būti tvirtai užkišta po čiužinio kraštais, negali būti laisvų kraštų į kuriuos galėtų įsipainioti naujagimis.
• Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Pagalvės, antklodės, stori užklotai kelia SKMS (staigios kūdikio mirties sindromo ) riziką dėl uždusimo, perkaitimo. Ir nors skamba sudėtingai ar nepatogiai, tačiau siekiant saugiai miegoti kartu purią pagalvę turi pakeisti plonėsnė, kietesnė pagalvė arba tiesiog sulenkta ranka. Užsikloti geriausia iki klubų, kad užklotas nesiektų naujagimio.

Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Pagalvės, antklodės, stori užklotai kelia SKMS riziką

• Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos.
• Tėvai, su kuriais miega naujagimis/kūdikis turi būti sveiki, nevartoti nervų sistemą veikiančių vaistų, alkoholio, psichotropinių medžiagų.
• Miegas ant mamos krūtinės nakties metu nėra saugu, užmigus mamai naujagimis gali nusiridenti. Naujagimis turi būti guldomas ir miegoti ant nugarytės.
• Jei mamos (arba tėčio 😉 ) plaukai ilgi, juos vertėtų susipinti/susirišti.
• Žindanti, sveika, nepervargusi mama labai gerai jaučia savo naujagimį, ir natūraliai sudaro tokią „apsauginę” padėtį, kai jos ranka yra virš mažylio, o kūnas išsilenkia aplink, sudaroma lyg C forma. Tėčiai taip pat linkę jausti naujagimį, tačiau ne taip, kaip mamos. Todėl jei patneris linkęs aktyviai judėti miego metu, įminga labai giliai, ar turi sveikatos problemų geriau apsvarstyti variantą, kai mama su naujagimiu miega atskirai nuo partnerio, arba pasirinkti jau minėtą lopšelį.

Kad ir kur nuspręstumėte migdyti naujagimį –savo lovoje ar lovelėje, lopšelyje visuomet užtikrinkite, kad jo miego aplinka bus saugi. Taip ir jūs galėsite ramiau miegoti žinodami, kad apsaugojote naujagimį nuo galimų pavojų.