Cezario pjūvio operacija ir pirmosios dienos po jos • Ketvirtas trimestras

Nuo to laiko, kai tam, kad būtų išgelbėtas vaisius ir moteris buvo atlikta operacija (oficialiai laikoma pirmąja tokia sėkminga), dabar vadinama Cezario pjūvio, praėjo kiek daugiau nei pusė tūkstančio metų. Per tiek laiko, norint tobulėti, buvo ir baisių metodų, ir pažangių, ir baisių metodų vardant pažangos… Bet galiausiai, Cezario pjūvio operacija tapo gyvybes dovana, galimybe gimti, kai tai yra neįmanoma ar itin pavojinga natūraliai takais.

Visgi, nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai kas laukia vėliau dar kelia nemažai klausimų. Šio gido tikslas – supažindinti su cezario pjuvio operacija ir pirmosiomis dienomis po jos : kaip viskas vyksta, ko galima tikėtis ir kaip sau padėti.

OPERACIJA

Tai procedūra, kurios metu vaisius ištraukiamas per pilvo sienos ir gimdos pjūvį.

Jos eiga pradžioje priklauso nuo to, kokia atliekama – planinė ar skubi. Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto, moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos (geriausia nuo išvakarių sočiai nebevalgyti). Skubi operacija atliekama, kai gimdymo metu iškyla pavojus gimdyvės ir/ar naujagimio(-ių) gyvybei.

Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošiantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Įvedamas kateteris į veną, suleidžiama vienkartinė antibiotikų dozė infekcijos profilaktikai.

Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę. Dažniausiai esant planinei cezario pjūvio operacijai taikoma regioninė (kitaip – spinalinė) nejautra, kai moteris išlieka sąmoninga, gali matyti savo naujagimį, bendrauti su medikais, tačiau skausmo nejaučia žemiau vietos, kur nejautra suleista (taip pat gali būti taikoma ir epidūrinė ar bendroji anestezija, kurios metu moteris užmigdoma).

Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama. Visas operacinis laukas nematomas – būna uždengtas specialiu audiniu, lyg atitvaru.

Kai įsitikinama, kad nejautra veikia, operacija pradedama.

Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais – vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija. Todėl dėl šių ir kitų priežasčių, kiek įmanoma vengiama vertikalaus pjūvio.

Užgimęs naujagimis perduodamas neonatologui – jeigu mamos ir naujagimio būklė gera, mama budri, mažylis gali būti uždedamas jai ant krūtinės.

jeigu naujagimio ir mamos būklė leidžia, naujagimis uždedamas ant krūtinės

Optimaliu atveju gimdos ertmės išvalymas, siuvimas užtrunka apie 30 minučių, po kurių moteris yra perkeliama į intensyvaus stebėjimo palatą.

PIRMOSIOS PAROS PO OPERACIJOS

Po operacijos moteris parvežama į intensyvios priežiūros palatą, kurioje stebima būklė nuo 6 val iki paros, ar ilgiau.

Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir, žinoma, hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys praeina paprastai per pirmąją valandą.

Jei viskas gerai tiek mamai, tiek naujagimiui, jis bus atvežtas į palatą, ir mama galės būti kartu su juo, glausti, žindyti.

Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio – tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu. Neretai naujagimis yra uždedamas pvz., ant nuogos tėčio krūtinės.

Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Svarbiausia – kad operacija nėra nuosprendis žindymui ir tai daryti tikrai yra galima (nebent naujagimio būklė to neleidžia ir jis yra kurį laiką atskirtas), nes krūtyse procesai vyksta ir priešpienis gaminasi jau nėštumo metu, o ir pirminį postūmį „ pieno fabrikėliui“ suteikia ne pats gimdymo natūraliais takais faktas, o placentos atsidalijimas, kas įvyksta tiek natūralaus gimdymo, tiek cezario pjūvio operacijos atveju.

Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda – oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda – oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jei mama operacinėje labai dreba, ar jos būklė neleidžia glausti naujagimio, tą gali padaryti partneris, kuriam iš anksto pasiruošus personalas ant nuogos krūtines paguldo naujagimį.

Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia – rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį – ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !). Kaip tai daryti taisyklingai ir efektyviai parodo akušerė, kuri surinktus priešpienio lašus nuneš naujagimiui, kol tai galės padaryti pati mama, lankydama savo mažylį.

Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama. Krūtys prasidedant laktacijai ir priešpieniui pamažu keičiantis į pieną gali prisipildyti ir patinti kiek stipriau, dėl papildomai leidžiamų skysčių, todėl reikia stebėti, kad nesusidarytų sąstoviai ir nepradėtų vystytis mastitas.

Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo. Todėl daugeliui moterų patogiausia poza žindyti po cezario pjūvio operacijos yra gulint ant šono.

Arba žindyti „iš po pažasties“:

Kada po operacijos atsikeliama iš lovos? Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 val. Po operacijos. Kai kur laukiama šiek tiek trumpiau, kai kur – ilgiau. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau. Taisyklingas atsikėlimas iš lovos yra trys pagrindiniai žingsniai :

1.Pasverčiama ant šono sulenkus kelius 90 laipsnių kampu. Blauzdos turi būti ties lovos kraštu.

2.Viršutine ranka atsiremiama į lovos kraštą prieš save. Naudojantis rankomis pamažu atsistumiama nuo lovos. Pilvas išlieka neįtemptas, kojos leidžiasi ir paliečia žemę.

3.Atsisėdus ramiai pakvėpuojama, ir tik tuomet atsistojama.

Pilną video užsienio kalba galite rasti čia

Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Taip nutinka išties retais atvejais, ankstyvąjame pooperaciniame laikotarpyje. Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai.

Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant. Judant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos. Taip pat prisilaikyti pjūvio vietą patogu kosit ar čiaudint.

Gerti po spinalinės ar epidurinės nejautros galima pajutus troškulį ( kai kada rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos- dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms. Pirmasis maistas turi būti itin lengvas – pudingas, sultinys, jogurtas, košė.

Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą, (stebima ir ar nėra šlapimo pūslės pažeidimų, nes ji yra šalia gimdos ir yra rizika būti užkliūdytai operacijos metu), neleidžia persipildyti šlapimo pūslei. Prisipildžiusi pūslė trugdo efektyviai trauktis gimdai.

Ištraukus kateterį pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug- prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Būtina pranešti personalui jei šlapinant jaučiamas stiprus skausmas – tai gali būti šlapimo takų infekcijos požymis.

Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas ar iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais). Įprastai nejautrumas praeina per 1-2 paras.

Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo – pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga). Lochijos- ne tik kraujas, bet ir audinių likučiai, dangalai, gimdos gleivinė.

Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios. Į jas galima įsiklijuoti bet kokio dydžio pogimdyminį įklotą.

Stebėti ar :

Nėra kraujo krešulių didesnių nei citrina

Kraujavimas nepermerkia pogimdyminio įkloto greičiau nei per valandą

Kraujavimas staiga neišnyksta pirmosiomis paromis

Lochijos neįgauna aštraus nemalonaus kvapo

Nejuntamas nuolatinis stiprus pilvo skausmas, maudimas

Nepakyla temperatūra (matuojant kirkšnyje)

Neatsiranda šaltkrėtis

Neatsiranda skausmas krūtinės plote ir dusulys

Neatsiranda silpnumas, galvos svaigimas

Atsiradus bent kuriam nors iš šių požymių reikia nedelsiant pranešti personalui/kreiptis į gydymo įstaigą.

Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje. Šiuo metu yra skiriami žindymui saugūs vaistai nuo skausmo. Skylutė membranoje pranyksta per kelias savaites be gydymo.

Kartais dėl galvos skausmų būna kalta ne tik anestezija – tai didelis stresas, arterinio kraujo spaudimo pokyčiai (kartais – preeklampsija po gimdymo), anemija, pečių juostos ir kaklo raumenų įtampa, nuovargis, hormonų pokyčiai.

Kojų tinimas. Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per per pirmąsias savaites.

Padėti sau galima geriant skysčius neribojant jų (skamba keistai, bet skysčiai padeda nykti tinimui), darant kontrastines kojų voneles, masažuojant (masažas gerina kraujotaką bei limfotaką, pertekliniai skysčiai greičiau šalinasi iš audinių).

Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai – t.y. viena ištinsta, o kita ne. Tokiu atveju būtina iškart informuoti prižiūrinti mediką, nes tai gali būti giliųjų venų trombozė.

Kaip atrodo pjūvis? Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai – taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų – šlapinti negalima.

Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui. Tokiu atveju reikia stengtis, kad neužkliūdytumėte nesugijusio pjūvio ar jo nesuspaustumėte įsirėžiančiomis kelnėmis.

Kelnes reiktų rinktis aukštesniu liemeniu (ar tiesiog neutralias (tampres, jogos kelnes)), be sagų, įsirėžiančių gumų ar tokių, kurios atsisėdus veržia (pvz.: džinsai žemu liemeniu).

Jei pjūvis gražiai gija, galima jau pirmosiomis paromis pradėti skatinti jo gijimą masažu.

Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija – audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą – nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius. Masažas po cezario pjūvio operacios taip pat sumažina ir sąaugų tinklo plitimą.

Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai – iki tol, kol pilnai sugis ( tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių ). Sugijus galima atlikti gilesnį ir „tvirtesnį” masažą.

Kelionė į tualetą. O taip, tai gali tapti tikru iššūkiu! Pasituštinti reiktų per pirmąsias tris paras po operacijos. Neretai moteris, bijodama diskomforto delsia eiti į tualetą, visgi to daryti nereikėtų. Kuo ilgiau nesituštinama, tuo labiau užkietėja viduriai.. Pirmąjai kelionei į tualetą galima panaudoti mikroklizmą. Pasituštinimą lengvina ir tinkama poza:

Kaip pasituštinti taisyklingai ir sklandžiai

Taip pat reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti skaidulingą maistą. Kartais galima papildomai vartoti skaidulas, jei vidurių užkietėjimo problema išlieka. Jei tik pavyksta – mažinti vaistų nuo skausmo vartojimą, nes vienas iš itin dažnų šalutinių poveikių yra vidurių užkietėjimas.

cezario pjūvio operacijos metu mama glaudžia naujagimį

Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”) , savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Iš šių minčių kartais išsivaduoti būna sudėtinga ir užtrunka laiko priimti cezario pjūvį kaip gyvybės dovaną, pamilti savo kūną ir pamatyti jį kitokioje šviesoje.

Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna iti verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” – sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo. Kaip atpažinti, kada baby blues tampa kažkuo daugiau ir kaip sau padėti skaitykite čia.

Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Juk jis yra tam, kad nauja gyvybė išvystų pasaulį ir prisiglaustų prie jos laukiančios širdies.

Beje, prisimenate, tą operaciją prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Argi ne sekmės istorija?