„PRADĖJO TRŪKTI PIENO”. KOKIE YRA ŽENKLAI, IR KADA JIE KLAIDINGAI VERTINAMI ?

Neretai naujos mamos sutrinka ir išsigąsta, kai mažylis pradeda dažniau rodyti alkio ženklus, ar krūtys, kelias savaites vis prisipildydavusios iki kietumo, ir, regis, po žindymo dar vis likdavę pilnos po kurio laiko tampa minkštesnės. Ar tai reiškia, kad pieno sumažėjo?

Vertinant iškilusį klausimą ” ar man trūksta pieno?” yra vertinama visuma. Ne tik mamos laktacija, bet ir žindymo technika, su mažylio gebėjimu efektyviai žįsti susijusios problemos, kiti faktoriai. Visgi, kalbant apie laktaciją  dažnai kai kurie požymiai yra klaidingai priskiriami ne fiziologijai (kaip dažniausiai ir yra), o „pieno trūkumui” . Tokius ženklus galima vadinti ABEJOTINAIS, arba klaidingai interpretuojamais.

Galimai klaidingi ženklai, kad „pradėjo trūkti pieno“ :

Minkštesnės krūtys. Po 6-12 savaičių galima pastebėti, kad krūtys tarp žindymų taip neprisipildo, o po žindymo būna minkštesnės. Tai normalu, nes laktacija prisitaiko prie mažylio poreikių, paprastai kalbant – „susireaguliuoja“.

Net jeigu krūtis minkštesnė ir mažylis toliau noriai žinda, nereikia baimintis – pienas gaminasi žindymo metu.  Kai mažylis apžioja krūtį ir pradeda žįsti moters organizmas sureaguoja išskirdamas hormonus, tokius kaip oksitociną, atsakingą už pieno tekėjimą ir  prolaktiną, atsakingą už pieno gamybą. Prolaktino koncentracija pradėjus žįsti išauga dvigubai, o piką pasiekia po 45 minučių nuo žindymo pradžios – tada pieno gamyba būna aktyviausia. Tad minkštos krūtys ne visada parodo, kokie procesai gali vykti viduje ir kokia efektyvi yra pieno gamyba. Visgi, jeigu per nėštumą ir po gimdymo krūtys visai nesikeičia, nepilnėja – reikia laktacijos specialisto konsultacijos.

Padažnėję žindymai. Žindymas padažnėja esant augimo  šuoliams – kelių dienų laikotarpiui, kai mažylio apetitas išauga, o kartu akivaizdžiai priaugama ūgio ir svorio). Taip pat vystymosi šuoliams , kurių metu mažylis vysto naują įgūdį (apie augimo šuolius ir pasiekimo savaites plačiau galite sužinoti čia). Žindymai gali padažnėti ir mažyliui patiriant tam tikrą stresą (nauja aplinka, žmonės), esant karštoms dienoms.. Žindymų dažnis kinta nuolat!

Neteka pienas nežindant, arba žindant iš priešingos krūties – kai kurioms moterims toks tekėjimas būna visą žindymo kelionę, kitoms laktacijai prisitaikius tekėjimas ne žindymo metu išnyksta arba suretėja.

Po žindymo mažylis gali išgerti papildomai pieno iš buteliuko. Keista, tiesa? Bet žindymas nėra vien pasisotinimas. Tai –  ir čiulpimo poreikio patenkinimas. Tad kartais mažyliai dar gali pasiūlius gerti iš buteliuko, bet ne būtinai todėl, kad yra nepasisotinę, o todėl, kad kai žindukas paliečia gomurį yra sužadinamas čiulpimo refleksas ir mažyliui nebelieka nieko kito, tik gerti. Galų gale jie rija, kol pavargsta ir  tiesiog užmiega.

Irzlumas prie krūties. Šis gali būti dėl daugelio priežasčių – pilvuko pūtimo, dieglių, pervargimo, dirgiklių, negalavimų ( ligų, dantukų dygimo), per greitos/per lėtos pieno srovės, raumenų įtampos/ žemo tonuso , krūties streiko, raidos įpatumų (neretai pradedant atrasti savo rankas ar aplinką mažylis pradeda kiek blaškytis prie krūties).

Esant vienam ar kitam iš šių požymių yra vertinami kiti – požymiai, kurie tikėtini esant laktacijos sunkumams.

Pasišlapinimai. Naujagimis iki 6 tos gyvenimo paros turi pasišlapinti bent tiek kartų, kiek jam yra parų (2-ą parą 2 kartus, ketvirtą- keturis ir t.t.) Nuo 6 paros normalu yra šlapintis bent 6 kartus paroje, skaidriu šlapimu. Jeigu šlapimas koncentruotas, šlapinamasi mažiau nei 6 kartus – tai ženklas, kad mažyliui trūksta skysčių, t.y.- priešpienio/pieno.

Pasituštinimai. Pirmasis pasituštinimas įvyksta mekonijumi – pirmą parą naujagimis pasituština į dervą panašia mase, kuri yra visa, ką jis nurijo su vaisiaus vandenimis augdamas gimdoje (epitelis, lanugo, gleivės ir t.t.). Tuomet išmatos tampa vis šviesesnės, kol.. Maždaug 5 parą pasiekiamos garstyčių spalvos išmatos (kartu su gleivėmis, gumulėliais), kuriomis naujagimis turėtų tuštintis bent 2 kartus per parą (galimi net iki 12 ) iki maždaug 6 savaičių. Tai dar vadinama žarnyno kataru. Sulaukus tokio laiko išmatos keičiasi, nes šiek tiek keičiasi pieno sudėtis – padaugėja kazeino, kuris virškinamas ilgiau. Nuo  šešių savaičių kūdikiai turi jau sau būdingą, retesnį tuštinimąsi, ir taip, tada kartais gali pasituštinti ir ne kasdien. Gali nesituštinti ir iki 10 parų. Svarbu atsižvelgti į bendrą būklę. Todėl jeigu iki šešių savaičių būna taip, kad žindomas mažylis tuštinasi rečiau nei 2 k.paroje – reiktų apie tai pakalbėti su šeimos gydytoju/pediatru, žindymo specialistu.

Plačiau apie mažylių tuštinimąsi rasite ČIA.

Neauga/ krenta svoris. Po gimimo naujagimio svoris krenta. Ir tai – visiškai normalu! Naujagimis, visą laiką prabuvęs vaisiaus vandenyse turi papildomų skysčių, bei mekonijaus žarnyne, kurie po gimimo natūraliai pasišalina – tai yra tas svorio kritimas, kurio mes tikimės. Pilnai išnešiotiems naujagimiams tariama, kad normalu netekti yra iki 10 procentų gimimo svorio, pasiekiant žemiausią savo svorį trečiąją parą.

Visgi, jeigu svorio kritimas yra daugiau, nei 7 procentai – rekomenduojama įvertinti žindymo efektyvumą, kitus rodiklius. Tačiau pastebima, kad vaisius „atsineša“ savyje daugiau skysčių ir svorio kritimas gali būti kiek didesnis, kai gimdymas būna labai ilgas (pvz. skatinant), mamai buvo lašinami skysčiai ( vieni tyrimai parodė, tų mamų, kurioms buvo skirta  2500 ml skysčių instraveniniu būdu gimdymo metu, naujagimiai buvo linkę prarasti daugiau svorio (8-9 procentus)).

Svoris turi pradėti AUGTI 3-5 parą. Paprastai prarastą svorį mažylis atgauna per 14-16 dienų (ar anksčiau). Normaliu augimu laikoma, kai naujagimis per pirmąjį mėnesį priauga nuo 500g, įskaičius numesto svorio prieaugį.

Mažylis rodo dehidratacijos ženklus –  Šlapinasi rečiau nei 6 kartus per parą, šlapimas koncentruotas, įdumba momenėliai, akytės, sausėja gleivinės, odos turgoras pakinta ( mažėja odos elastingumas),  yra vangesnis, mieguistesnis, būdravimo metu – sudirgęs.

Nesigirdi ryjimo. Pirmosiomis dienomis, kai yra priešpienis, rijama  po kelių patraukimų. Esant priešpieniui ne visuomet girdimas garsus rijimas, tačiau galima stebėti, kaip rijimo momentu naujagimis sulaiko kvėpavimą. Atsirandant pienui normalu, kad mažylis patraukia kelis kartus – kol pienas yra „atleidžiamas“, ir tuomet rija kas 1-2 patraukimus. Rijimo garsas skamba kaip „K-AH“.

Tad vertinant laktaciją, labai svarbu požymių visuma.. Ar krūtys minkštesnės, bet girdisi rijimo garsas ir svoris toliau auga puikiai? O gal mažylis žinda dažnai , yra irzlus, o žindymo metu  nesigirdi rijimo garso? Visuomet, kai kyla abejonių geriausia kreiptis į specialistus, kurie sugeba vertinti situaciją ir pasiūlyti pagalbą, o gal tiesiog nusiraminimą.

Emilija Vičiūnienė
Soc. Tinklai

Parašykite komentarą