DIEGLIAI – KAS APIE JUOS ŽINOMA?

Daugiau nei 50 metų tyrimų, ir mes dar vis nežinome, kokia yra tiksli kūdikių dieglių kilmė.

Šiuo metu kūdikių diegliai priskiriami funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams (nors ir nėra tvirtų duomenų , kad dieglių kilmė yra būtent žarnyne) ir pasireiškia skirtingų tyrimų duomenimis iki 20 procentų mažylių.

Diegliai – tai  ilgesni irzlumo ir verksmo epizodai,  prasidedantys be priežasties ir pasibaigiantys taip pat mistiškai.

Diegliai pasireiškia mažyliams iki maždaug 4 mėn (90 % procentų mažylių jie baigiasi maždaug apie 4-tą mėnesį ). Dažniausiai dieglių epizodai prasideda vakarais, o  piką pasiekia mažyliui būnant 4-6 sav. Amžiaus. Mažyliai jų metu nenuraminamai verkia, riečiasi atgal , stipriai įsitempia.

3-3-3 taisyklė.. kiek atgyvenusi?

Nuo 1954 metų kūdikių diegliai būdavo neoficialiai diagnozuojami remiantis 3-3-3 taisykle, pasiūlyta gyd. Wessel.

Tai 3 valandų trukmės verksmas per dieną, 3 dienas per savaitę, ilgiau nei 3 savaites.

Bet nors ir vadovaujamės šia taisykle, visgi greitai joje buvo atrasta trūkumų :

Pvz.: Kasdien po 2,5 val.,  irztantis ir verkiantis mažylis teoriškai „netilptų“ į dieglių apibūdinimo rėmus, nes nepasiektų 3 valandų. Taip pat, kadangi epizodų pikas būna 4-6 gyvenimo savaitę, tad sulaukus 3mėn. Pikas gali būti jau praėjęs ir verksmo epizodai bus trumpesni. Be to, tėvams yra psichologiškai sunku laukti 3 savaites, kad būtų patvirtinta diagnozė.

Kaip alternatyva 2016 m.  medikų grupė pasiūlė vadovautis šiomis gairėmis (ROME IV), kurios kiek labiau atitinka praktinę realybę :

1. Kūdikis mažesnis nei 5 mėn.
2. Ilgi periodai irzlumo, neramumo ir verkimo, kurių negali išspręsti tėvai, prasidedantys be aiškios priežasties.
3. Nėra diagnozuojamas karščiavimas, ligos, kūdikis priauga svorio ir atrodo visapusiškai sveikas.
4. Tėvai prižiūrinčiam gydytojui nurodo, kad kūdikis verkė ir buvo neramus 3 ir daugiau valandų, ar 3 ir daugiau dienų savaitės laikotarpyje

Remiantis šiuo metodu koncentruojamasi ne į verkimo laiką o į bendrus irzlumo, verkimo epizodus .

Dieglių kilmės teorijos

Priežastis  slypi virškinamąjame trakte. Pagal įvarias teorijas diegliai kyla dėl laktozės netoleravimo, jautrumo karvės pieno baltymui, nebrandžios enterinės nervų sistemos (kuri veda į „spazmus“), mikrobiotos disbalanso, nestipraus virškinamojo trakto uždegimo. Visų mažylių pirmaisiais mėnesiais virškinamojo trakto laidumas dėl nebrandumo būna didesnis, kas lemia galimybę didesnėms molekulėms patekti į kraujotaką. Nors žarnyno barjerinis sluoksnis vystosi dar gimdoje,  tačiau vystymąsis ir toliau vyksta po gimimo – ir tam įtakos jau gali turėti augimo faktoriai, hormonai, maistinės medžiagos, mikrobai.

Buvo rasta, kad vaikelių, kuriems pasireiškia diegliai normali žarnyno mikrofloros kolonizacija vyksta lėčiau. Dieglių kamuojamų mažylių mikrobiotoje buvo rasta mažiau bifidobakterijų, laktobacilų („gerųjų“ mūsų mikrobiotos bakterijų). Taip pat daugiau dujas išskiriančių organizmų, E.Coli bakterijų.

Kyla ne iš virškinamojo trakto. Remiantis šiomis teorijomis diegliai yra naujagimių/kūdikių reakcija į nepakankamą kontaktą su mama ir netinkamą mažylio poreikių interpertavimą, hiperstimuliaciją (pervargęs mažylis), netinkamą maitinimo techniką (žindymo sunkumai). Kaip stiprus rizikos faktorius yra pažymimas rūkymas, alkoholio vartojimas nėštumo bei pogimdyminiu laikotrapiu. Dar iškeliamas mamos stresas ir nerimas, į kurį mažylis reaguoja.

Šios teorijos remiasi  faktoriais įtraukiančiais mažylį, mamą ir aplinką.

Gana įdomi yra teorija, kad tai, ką mes laikome diegliais yra kūdikių migrenos forma,  tačiau tam vėlgi, reikia gilesnių ištyrimų.

Dieglių gydymas

Jei gali būti nesmagesnė šio straipsnio dalis, tai ji yra čia.

Kadangi dieglių kilmė išlieka neaiški, nėra patvirtintas joks efektyvus gydymas. Nepriklausomai nuo to,kad diegliai klasifikuojami kaip virškinamojo trakto sutrikimas, tačiau gydymo būdai, nukreipti į virškinamąjį traktą nebuvo vienareikšmiškai veiksmingi.

Šiuo metu prižiūrinčiam sveikatos priežiūros specialistui (tai svarbu, kad dieglius nustatytų specialistas, o ne patys tėvai) įtariant dieglius yra skiriami :

1.Simetikono lašiukai. Jie skaido žarnyne susikaupusias dujas. Deja, beveik visi atlikti tyrimai neparodė jokio skirtumo tarp simetikono lašiukų vartojimo ir skiriamo placebo esant diegliams.

2. Karvės pieno baltymo panaikinimas. Žindančiai mamai rekomenduojama atsisakyti karvės pieno produktų, o maitinant mišiniu – pakeisti į hidrolizuotą mišinį (Plačiau apie jautrumą ir alergiją  karvės pieno baltymui rasite ČIA). Nors mamos dietos efektyvumą pagrindžiančių tyrimų nėra, tačiau manoma, kad naudos gali būti toms šeimoms, kurios turi alergijos istoriją. Jei kūdikis auga gerai, ir verksmas yra vienintelis simptomas – hidrolizuoto mišinio naudojimas taip pat nėra patvirtintai efektyvus.

Šiuo metu rekomenduojama iš žindančios mamos dietos pašalinti karvės pieno produktus (lygiagrečiai užtikrinant pilnavertę mitybą) dviems savaitėms. Jeigu pagerėjimo nėra, eliminacijos netęsti.

3. Gerosios bakterijos. Lactobacillus reuteri (atmaina DSM 17938) 4 iš 5 atliktų klinikinių bandymų buvo efektyvios mažinant žindomų kūdikių dieglių simptomus. Deja, adaptuotu pieno mišiniu maitinamiems mažyliams jos nepasirodė efektyvios, o viename atliktų tyrimų net paaštrino simtomus, tad šiuo metu neoficiali skyrimo rekomendacija išlieka žindomiems, o ne adaptuotu pieno mišiniu maitinamiems mažyliams.

4.Laktazės lašiukai. Keli senesni tyrimai siūlo, kad kūdikiai su diegliais tikėtina, jog turi laktozės netoleranciją dėl nepakankamos laktazės brandos. Nors pagrindimas nėra stiprus, tačiau yra keli atlikti tyrimai, kurių metu verkimo laikas sumažėjo skiriant papildomą laktazę.

5.Krapų sėklų vanduo (Gripe Water) ir kiti  augaliniai preparatai. Tokio tipo preparatų naudojimas nėra pagrindžiamas atliktais tyrimais ir gali būti ne tik, kad nenaudingas, bet ir kenksmingas.

Ką dar galima padaryti?

Be medikamentinės ir mamos dietos pagalbos labai svarbus yra ir fizinis artumas bei alernatyvūs tėvų pagalbos būdai.

Oda -oda kontaktas.Nuogos odos kontaktas turi didelę naudą mažylių (bei tėvų) nervų, širdies,kvėpavimo bei virškinimo sistemoms.

Nešiojimas. Remiantis tyrimais, 6 savaičių mažyliai, kurie buvo nešiojami vaikjuostėse bei nešioklėse, verkė 51 proc. mažiau vakarinėmis valandomis ir 43 proc. bendrai. Patarimas – geriausia įsidėti vaikelį į vaikjuostę ar nešioklę prieš numatomą verkimo epizodą.

Baltasis triukšmas ir prieblanda.

Emocinė ir fizinė pagalba tėvams.

Kita dieglių pusė

Diegliai yra laikomi apribota būkle, kurios metu visapusiškai SVEIKAS naujagimis turi ilgo verkimo ir neramumo epizodus. Neretai šis dieglių „apribotumas“ ir faktas, kad jie savaime praeina maždaug 3-6 mėnesį verčia sveikatos priežiūros specialistus žiūrėti į juos kiek atmestinai, arba taikyti netinkamus problemos sprendimo būdus (pvz.žindymo nutraukimas). Visgi, diegliai yra siejami ne tik su mažyliu, bet ir su… mamos depresija, ankstyvu nujunkymu, sukrėsto kūdikio sindromu ( kai mažylis „ papurtomas“ ). Taigi tai būklė, kuri turi didelės įtakos šeimos gerbūviui.